Verbenos
Mėgsta atvirą, saulėtą vietą. Laistyti dažnai, bet saikingai - jautri sausrai ir drėgmės pertekliui gėlė. Tręšti reikia kartą per 10 dienų. Žydi nuo balandžio iki spalio mėn. Gausiau žydi nuskabant peržydėjusius žiedus.
Fuksijos
Šios gėlės - pavėsinių favoritės. Ten dažniausiai ir išvysime jas, mat gerai auga pavėsyje. Mėgsta reguliarų laistymą, bet ne vandens perteklių. Tręšti reikėtų kartą per 10-14 dienų, tuomet fuksija žydės nepertraukiamai. Pasodintos į atvirą gruntą jau po kelių savaičių pradeda žydėti, žydi iki spalio-lapkričio mėn. Fuksijas dažnai pavyksta sėkmingai išsaugoti per žiemą, tuo atžvilgiu jos „virsta“ daugiametėmis. Vėlai rudenį nupjaunama iki pusės stiebų ir pasodinama į vazoną. Svarbu leisti fuksijai per žiemą ilsėtis, nesudaryti sąlygų jai augti. Tam būtina laistyti tik kartą per savaitę ir palaikyti 5-10 laipsn. C temperatūrą patalpoje.
Trapiosios lobelijos
Jei kovo mėnesį nepatingėjote į vazonėlį paberti smulkučių lobelijos sėklų, tuomet jau nuo birželio galite džiaugtis gražiais, vešliais daigais ar net žiedeliais. Dažnai lobelijų daigeliai retinami, tačiau patyrę gėlininkai šito daryti nerekomenduoja. Daigai labai smulkūs, greitai lūžta, todėl tiek ilgai auginę galite ir nesulaukti žiedų. Jei auga išties per tankiai, tuomet praretinti gėlytes galima pincetu. Tačiau ir be retinimo lobelija kuo puikiausiai auga ir žydi.
Žemaūgės lobelijos dažniausiai sodinamos klombose, lysvelėse, kapinėse, laiptuotosios - balkonuose, palangių dėžutėse.
Persodintos lobelijos iš pradžių kiek „suvargsta“, tačiau greitai atgauna pirmykštę išvaizdą. Žiedeliai smulkūs, tačiau jų labai daug, balti, žydri, mėlyni ir net raudoni su violetiniu atspalviu. Žydi lobelijos visą vasarą. Tai ypač gėlininkų pamėgta gėlė, nereikli, ištverminga, puikiausiai užpildanti tuščias erdves tarp daugiamečių gėlių.
Ryškiaspalviai serenčiai
Daugumai jie asocijuojasi su gėlėmis iš bobučių sodo, kita vertus, yra mėgiami žymiausių dizainerių. Ištvermingi, tvirti, nereiklūs, išlaikantys „prekinę išvaizdą“ visą sezoną, nereikalaujantys išskirtinių sąlygų. Puikiai išgyvena persodinimus net žydėdami. Serenčių esama daugybė rūšių: didieji, gvazdikiniai ir smulkiažiedžiai. Krūminius sodinti reikia rečiau, nes augdami šakojasi, plečiasi ir išsivarto. Nužydėjus sėkloms paliekami stambiausi žiedai.
Serenčiai mėgsta šviesą, šilumą, drėgmę, tačiau puikiai ištveria sausras ir gali augti paunksmėje. Reguliariai iškarpant peržydėjusius žiedynus, žydi ilgiau ir gausiau.
Juos ypač tinka auginti kartu su lobelijomis, petunijomis, žioveiniu ir kitomis vienmetėmis gėlėmis, siekiant sukurti ryškiaspalvių gėlių klombą.
Dviragė leukonija
Nors šios vienmetės gėlės žiedai smulkūs, o išvaizda - labai kukli, kvapas yra tas rodiklis, dėl ko jas galima sutikti kone kiekviename kieme, tiksliau - užuosti. Žiedai ypatingi tuo, kad išsiskleidžia esant apsiniaukusioms dienoms, naktį ar rytais ir turi stiprų, malonų kvapą. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Stiebai išauga iki 35-60 cm aukščio, ploni, mažai šakoti. Tarp susodintų kitų gėlių patartina palikti nemažus plotus, kur galima pasėti leukonijas.
Jos derinamos su serenčiais, žilaisiais šlamučiais ir pan.
SURFINIJA
svyrančios petunijos - vis dar yra vienos iš populiariausių svyrančių balkoninių gėlių. FUKSIJOS - pavėsinių favoritės. DVIRAGĖ LEUKONIJA ypatinga tuo, kad žiedai išsiskleidžia esant apsiniaukusioms dienoms, naktį ar rytais ir turi stiprų, malonų kvapą.