Pereiti prie turinio

Mėgstamiausios kambarinės gėlės

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės
Orchidėja Phalaenopsis 

Ši orchidėja tikriausiai yra bene kiekvieno lietuvio namuose.Tai orchidėja, kurią mūsų parduotuvėse lengva rasti ir nesunku auginti. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius. Pirmas žingsnis sėkmingo auginimo kelyje - įsigyti sveiką augalą! Pirkdami šią orchidėją turite apžiūrėti:  Šaknis. Dažniausiai jos atkeliauja į mūsų parduotuves permatomuose vazonėliuose, kas leidžia gerai apžiūrėti šaknų būklę. Per vazonėlio sieneles neturi matytis rudų, sudžiūvusių, supelyjusių šaknų. Sveika orchidėjos šaknis būdama sausa yra šviesiai pilkos spalvos;  drėgna - žalios spalvos. Kuo daugiau sveikų šaknų matote per vazonėlio sieneles, tuo augalas sveikesnis ir stipresnis.   Lapus. Sveikos orchidėjos, kurios šaknys yra sveikos, lapai turi būti tvirti, o ne suglebę, susiraukšlėję. Lapai neturi būti skylėti, ant jų neturi būti rudų, vandeningų dėmių. Gerai apžiūrėkite lapo, žiedo vidinę pusę. Ar ant jų nėra kenkėjų?  Kitas žingsnis jau įsigijus orchidėją - įvertinti, kokiame substrate ji auga, nes nuo to priklausys tolesnė jos priežiūra. 

Substratas: Phalaenopsis orchidėja turi būti auginama pralaidžiame substrate, kurio pagrindas - stambūs pušies žievės gabaliukai arba stambūs kokoso riešuto kevalo gabaliukai. Substrate neturi būti durpių! Phalaenopsis orchidėjos šaknims labai svarbu, kad tarp šaknų cirkuliuotų oras, todėl substratas turi būti pralaidus. Kuo substratas pralaidesnis, tuo jis greičiau pradžiūna. Tokiu būdu išvengsite drėgmės užsilaikymo vazonėlio viduje. Užsilaikiusi drėgmė, nuolatinis laistymas, kai šaknims neleidžiama pradžiūti,  paprastai tampa šaknų pūvimo priežastimi.

Laistymas: Kada reikia laistyti orchidėją, Jums parodys jos šaknys! Auginimas permatomame vazonėlyje leidžia stebėti orchidėjos šaknų pokyčius. Šaknis būdama drėgna  - žalios spalvos, būdama sausa - šviesiai pilkos spalvos. Kol matote, kad vazonėlyje šaknys yra žalios, šviesiai žalios, tik lengvai žalsvos, tol Jūsų orchidėjos laistyti nereikia. Kai tik šaknys pasidaro šviesiai pilkos, Jūsų orchidėją jau reikia laistyti. Laikui bėgant įprasite nustatyti ir kitais būdais, pvz., kai substratas pradžiūna, vazonėlis pasidaro žymiai lengvesnis, ant vazonėlio sienelių nelieka rasos lašelių. Suglebę orchidėjos lapai irgi gali rodyti, kad orchidėjai trūksta drėgmės ir ją reikia laistyti.

Kai laistote turite palieti gausiai! Liekite tol, kol visos Jums matomos šaknys pasidarys žalios. Laistoma per vazonėlio viršų. Vanduo turi būti kambario temperatūros! Orchidėjos šaknys yra jautrios kietam vandeniui! Geriau pasirinkti virintą arba lietaus vandenį. Po laistymo vazonėlyje neturi likti vandens, visas jo perteklius turi išbėgti, todėl palieję vazonėlį pasukinėkite, lengvai paverskite į skirtingas puses, kad visas nereikalingas vanduo išbėgtų. Jei ant orchidėjos lapų, šaknų atsiranda baltos dėmės, vadinasi vanduo, kuriuo ją laistote yra druskingas ir netinkamas orchidėjai. Dėmes nuo lapų galima nuvalyti į vandenį įlašinus šiek tiek citrinos sulčių.

Temperatūra: ši orchidėja yra šilumamėgė, tad dienos temperatūra turėtų būti bent +18°C ir neturėtų viršyti 30-35 °C. Jei orchidėja nežydi, tuomet kurį laiką ji gali būti laikoma ir prie +15°C, tačiau esant tokiai temperatūrai labai svarbu apriboti laistymą. Visoms orchidėjoms, jų tarpe ir Phalaenopsis orchidėjai, svarbu, kad tarp dienos ir nakties temperatūrų būtų bent minimalus 4-5°C skirtumas. Tai skatina žiedyno formavimasį. Orchidėjoms reikia šviežio oro, tačiau jos yra jautrios skersvėjams.          

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės
Alavijas

 Turbūt jums visiems gerai pažįstamas kambarinis augalas – medėjantis alavijas, dar vadinamas alijošiumi, plačiausiai auginamas iš visų alavijų. Tai galingas imuninės sistemos ir audinių regeneracijos stimuliatorius.Pasak biologės T. Jokšienės, priežiūra ir auginimas toks pat kaip ir visų alavijų. Alavijams reikia daug šviesos. Todėl statomi šalia langų arba ant vakarinių ir rytinių palangių. Vasarą džiaugsis, galėdami vešėti lauke – balkone, terasoje arba alpinariume šalia kitų sukulentų. Bet tik vasarą. Tik augdami šviesiose vietose žydi. Alavijai pas mus lauke nežiemoja. Kambariuose žiemoja jie gana plačiame temperatūrų intervale – nuo kelių laipsnių šilumos iki 22 °C. Tai labai patogūs augalai, tikrai savo butuose galime surasti jiems vietos. Nuo žiemojimo temperatūros, priklauso jų laistymas. Jeigu auginsime vėsiai, tai žiemą jų visiškai nelaistykime, nebent tik mažus augalus stebėkime, jeigu pradės raukšlėtis lapai, tada paliekime. Laistymui visada naudokime 2 – 3 laipsniais šiltesnį vandenį už aplinkos oro. Tai jeigu žiemoja esant 5 °C, tai vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė, kaip 7 °C. Laikant alavijus šiltuose kambariuose, juos reikia laistyti pagal poreikį. Tai priklauso nuo indo dydžio, substrato sudėties, augalo dydžio. Žodžiu – stebime augalą, kai substratas išdžiūsta, palaukiame porą dienų, tada paliejame. Laistant vanduo negali pakliūti ant lapų, o ypač tarp lapų. Vasarą alavijai laistomi taip pat pagal poreikį. Jie tveria sausras, gali ilgai išbūti nelieti, bet reguliariai laistomi auga greičiau ir yra gražesni. Bet metų eigoje visada padarykime sausą periodą, laistykime rečiau. Alavijai sodinami į nederlingą, vandeniui pralaidų substratą. Niekada ilgai jų nelaikykime durpiniame substrate (tokiame auga parduotuvėje siūlomo augalai). Geriausiai substratą gaminti iš priemolio, rupaus smėlio, skaldelės. Arba į durpes galima primaišyti natūralaus (pagaminto iš molio) kačių kraiko. Didelius alavijus reikia pasodinti į sunkų substratą, kad išlaikytų augalus tvirtai, jie nenugriūtų. Visi alavijai gerai jaučiasi sausame patalpų ore, todėl papildomai oro drėkinti nereikia. Bet kaip ir visi gyvi organizmai, drėgnoje aplinkoje jaučiasi geriau. Todėl jiems labai patiks, jeigu vasarą retkarčiais nuplausite po dušu arba nupurkšite vandeniu. Bet tai darykite pirmoje dienos pusėje, kad iki vakaro vanduo išgaruotų. 

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės
Storalapis

 Storalapis Jeigu negalite augalo priežiūrai skirti daug dėmesio, nuolat pamirštate palaistyti gėles, o jūsų namuose trūksta šviesos, tinkamiausias augalas auginimui – storalapis.Savo unikaliomis gydomosiomis savybėmis pinigų medis – tikrasis storalapis (lot. crassula ovata) – nenusileidžia alavijui. Dėl flavonoidų – lakiųjų medžiagų, turinčių stiprų antivirusinį poveikį – pinigų medis puikiai valo patalpų orą. Šie junginiai taip pat turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, rašo svetainė eko-jizn.ru. Nepaisant akivaizdžios naudos, vaistinius preparatus iš pinigų medžio geriau naudokite tik išoriškai. Mokslininkai dar nepadarė vieningos išvados, ar galima tokius vaistus gerti. Priežastis – šio augalo sultyse esanti nedidelė arseno koncentracija, nors anksčiau šia medžiaga buvo gydomos išorinės vėžio formos ir kai kurios odos ligos. Susiję straipsniai: Mokslininkai: pinigų medis tikrai pritraukia pinigus, tik ne taip, kaip galvojate  (31) Ar teisingos gėlės auga jūsų namuose? Kuri mažina vėžio riziką, kuri sužadina pyktį?  (1) Pinigų medžio gydomosios savybės liaudies medicinoje Gydo artritą, artrozę ir podagrą Kompresą su šio augalo sultimis ar lapų košele uždėkite ant uždegimo vietos. Ši priemonė gerai pašalina tinimą ir sušvelnina ligos simptomus. Tokie kompresai padeda ir jaučiant raumenų bei sąnarių skausmus (ypač reumatinės kilmės). Gydo nudegimus, žaizdas, patempimus ir pūlinius Tvarstį su pinigų medžio lapų minkštimu uždėkite ant pažeistos vietos ir keiskite kas 2 – 3 valandas. Kad kompresas būtų efektyvesnis, apvyniokite jį plėvele ir užfiksuokite pleistru. Jei nudegimai nėra dideli, per pusę perpjautus pinigų medžio lapelius dėkite tiesiai ant nudegintos vietos ir pritvirtinkite juos pleistru. Kai tik lapeliai išdžius, pakeiskite juos naujais.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Zamiokulkas“
Zamiokulkas

 Zamiokulkas (geriau žinomas kaip pinigų medis) – aukštas, iki 80-100 cm aukščio krūmas (kartais užauga net iki (Zamioculcas zamiifolia), dar vadinamas zamiokulku zamijalapiu. 1,5 m) mėsingais storais lapkočiais ir elipsės formos tamsiai žaliais ir blizgančiais lapais nusmailėjusiomis viršūnėmis. Lapai auga vienas šalia kito. Šis daugiametis augalas paprastai užauga iki 80-100 cm aukščio ir pasižymi blizgiais, storiais, sodrios žalios spalvos lapais. Tikrasis zamiokulkas žydi labai retai, tad nemažai jo augintojų netgi nežino, kad jis tai sugeba. Tiesa, pinigų medis žydi tik būdamas labai brandaus amžiaus. Pradėti žydėti gali įvairiu metų laiku, žiedynas šiek tiek primena Lietuvoje augantį pelkinį žinginį (Calla palustris). Natūralioje aplinkoje jis auga rytų Afrikoje, nuo Kenijos pietų iki Pietų Afrikos šiaurryčių. Susiję straipsniai: Augalai, kurie neša laimę, pinigus ir saugo namus  (8) 5 populiariausių kambarinių augalų priežiūra Pinigų medžiu kartais pavadinamas ir storlapis (Crassula ovata), nors geriau jis žinomas liaudišku laimės medžio vardu. Nors šių dviejų augalų išvaizda stipriai skiriasi (vienas iš akivaizdžiausių požymių – storlapis iš tiesų labiau panašus į medį), tačiau jų priežiūra ir mėgstamos sąlygos yra iš esmės tokie patys. „Dėl šaknų sistemos, manau, paprasčiau auginti tikrąjį storlapį nei tikrąjį zamiokulką. Bet kadangi, tai yra skirtingi augalai išvaizda, bet abu vadinami pinigų medžiu, žmonės turi didesnį pasirinkimą – ar pasirinkti senąjį pinigų medį, kuris nuo senų senovės vadinamas dar ir laimės medžiu – tikrąjį storlapį ar kiek naujesnį, šių laikų pinigų medį – tikrąjį zamiokulką“, – pastebi A. Pečiulytė. Auginimas. Zamiokulkas yra puikiai prisitaikęs prie sausų bei karštų Afrikos orų – tad nenuostabu, kad ir kambaryje augalas labai mėgsta šviesą ir šilumą, jam nebaisus ir sausas patalpų oras. „Tikrieji zamiokulkai geriausiai auga labai šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, pakenčia ir dalinį pavėsį.Tikrasis zamiokulkas gerai jaučiasi visose patalpose, tačiau temperatūra neturėtų būti mažesnės nei 15 laipsnių. Tinkamiausia temperatūra žiemojimui 16-18 laipsnių“, – pasakoja pašnekovė. Šie augalai laistomi minkštu vandeniu gausiai, tačiau retai – dirvožemiui reikėtų leisti pradžiūti. Pašnekovė pataria nepamiršti, kad tikrojo zamiokulko šaknys yra šakniastiebiai, o kaip žinia, šakniastiebiai kaupia vandenį, tad jei pamiršite palaistyti medelį palaistyti, nieko baisaus nenutiks. Kita vertus, jei liesite per dažnai, substratas bus per šlapias, gali pradėti pūti šakniastiebiai, o tuomet augalas pradės žūti. Pinigų medis geriausiai auga vandeniui laidžiame, puriame substrate – tai gali būti kompostas, rupus smėlis, durpės. Nepatartina į substratą maišyti perlito, geriau rinktis smulkią granito skaldelę. Augalai paprastai persodinami kas 3 metus, pavasarį. „Persodinant augalą būtina įpilti keramzito drenažą. Taip pat svarbu tinkamai pasirinkti vazono dydį. Pasirinkus per didelį vazoną, augalas greitu laiku  gali neišauginti naujų lapų“, – pataria A. Pečiulytė. Jei ima geltonuoti tikrojo zamiokulko lapai, didelė tikimybė, kad augalas yra perlaistytas ir pradėjo pūti šakniastiebiai. Pašnekovė tokiu atveju pataria leisti augalo substratui gerai išdžiūti ar net persodinti augalą, pašalinant supuvusias augalo dalis, kad puvinys neišplistų į kitas augalo dalis. Kadangi šis augalas neturi išvaizdžių žiedų, dėmesį patraukia mėsingi tamsiai žali jo lapai. Norėdami, kad jo lapai blizgėtų, galite paieškoti specialių lapų blizgiklių, parduodamų sodo prekių parduotuvėse

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės
Dracena

Ši augalą daug kas painioja su palme. Visgi, šie augalai skiriasi priežiūros ir auginimo ypatumais.Lelijinių (Liliaceae) šei­mos augalas. Gentyje apie 50 rūšių. Savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Pa­talpoms apželdinti rekomenduotinos dvi rūšys: kva­pioji dracena (D. fragrans Ker. Gawl.) ir dryžuo­toji dracena (D. deremensis Engė). Kvapioji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 6 m aukščio. Lapai tamsiai žali, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje. Žiedai nedideli, balti, labai kvapūs, žiedynai gausiažiedžiai. Dryžuotoji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 3-5 m aukščio. Lapai 30-50 cm ilgio, tamsiai žali, su išilgine balta juosta. Jaunų augalų stiebas apaugęs lapais, senesnių plikas, lapai tik stiebo virūnėje. Susiję straipsniai: Agronomės patarimai, kaip vasarį sodą, daržą ir gėlyną ruošti pavasariui  (1) Kraštovaizdžio specialistų patarimai, kaip žiemą sodybos aplinką paruošti pavasariui  (2) Dabar yra išvesta ir hibridinių dracenų. Jų lapai būna raudoni, geltoni, žali, su raudonais ar gelto­nais dryžiais. Tokie augalai daugelyje šalių plačiai auginami, nes madingi. Mūsų krašte dar labai reti. TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistai apie šiltnamio priežiūrą žiemą Kaip auginti ir išpešti kuo daugiau naudos iš alijošiaus Kokie kambariniai augalai gali pakenkti Jūsų sveikatai? Dracenos dauginimas Kambariuose ir šiltnamiuose augi­namos dracenos sėklų nesubrandina. Iš natūralių augimviečių gautos sėklos sėjamos į samanas ir daiginamos 25-30° C temperatūroje, o sudygusios po vieną sodinamos į vazonėlius, iš pradžių į ma­žus, vėliau į didesnius. Dracenos paprastai dauginamos vegetatyviškai. Galima šaknydinti stiebo viršūnę, atžalas, stiebo dalis, geriausia pavasarį, kovo – balandžio mėn. Seno augalo nupjaunama 30-50 cm (nuo viršūnės). Ji šak­nydvnama vandenyje, durpėse ar pjuvenose, šiltoje (20-25° C), drėgnoje aplinkoje. Viršūnę galima šak­nydinti ir nenupjovus. Stiebas kiek žemiau viršūninio lapo kuokšto apvyniojamas drėgnomis samano­mis ar durpėmis (jas galima apgaubti pusiau skel­tu puodeliu). Žemiau samanų stiebas stipriai suver­žiamas viela ar įpjaunamas. Samanos, durpės nuo­lat drėkinamos. Kai prasikala šaknys, stiebas nu­pjaunamas ir pasodinamas į vazoną. Seno augalo nupjauta viršūnė neišmetama. Pasodinta šiltoje patalpoje po kurio laiko pradeda sprogti miegantys pumpurai ir augti nauji ūgliai. Šiuos nu­pjovus taip pat galima šaknydinti. Panašiai šaknydinamos ir nuo stiebo pamato sprogstančios atžalos. Stiebo viršūnių, šoninių ūglių, atžalų šaknys prasi­kala per 3-4 mėnesius, kartais greičiau. Seną stie­bą galima supjaustyti j 8-10 cm gabalėlius. Žaizdas reikia apibarstyti trinta medžio anglimi, kelias valandas padžiovinti, po to juos sodinti j drėgną smėlį, durpes ar pjuvenas. Labai storą stiebą prieš pjaustant dar galima išilgai perskelti j dvi dalis. Po 1 – 2 ar net 3 metų miegantys pumpurai išsprogs­ta, auginiai įsišaknija. Nauji augalai persodinami į vazonėlius. Dracenos auginimas Dracenos sodinamos į velėninės, mėšlinės ir lapinės žemės bei smėlio mišinį (2:1:1:1). Šaknys paviršinės, todėl persodinant ant vazonėlio dugno įruošiamas geras drenažas. Šie augalai mėgsta šilumą ir šviesą. Gerai auga ne že­mesnėje kaip 18-20° C temperatūroje. Ypač jautri žemai temperatūrai dryžuotoji dracena. Vasarą dra­cenos gausiai laistomos, dažnai nupurškiamos. Žie­mą laistomos saikingai, nuo drėgmės pertekliaus gali pradėti pūti šaknys. Vasarą 1-2 kartus per mėnesį laistomos srutomis arba mineralinėmis trąšo­mis (10 l vandens, 20 g salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio druskos). Vegetatyviniam auginimui patartina išsiauginti motininių augalų kolekciją. Iš vieno seno (5-10 metų) augalo išauginama iki 20 – 30 naujų. 45 cm aukščio augalus galima priskirti pirmai rūšiai, ne žemesnius kaip 30 cm – antrai rūšiai. Ūkiams bū­tų naudinga turėti dracenų kolekciją ir augalus nuomoti visuomeninėms patalpoms apželdinti. Dracenos pritaikymas Dracenos yra labai puošnūs auga­lai. Jais galima puošti dideles visuomenines patal­pas. Kvapioji dracena šviesos ir šilumos atžvilgiu ne tokia jautri, todėl tinka ir tamsesnėms bei kiek vėsesnėms patalpoms dekoruoti. Ji išauga didelė, net mediniuose kubiluose sodinama. Gali būti augi­nama pavieniui arba su kitais kambariniais auga­lais. Margalapę dracęną tinka derinti su žaliala­piais augalais

Skaitykite daugiau: http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/kiemas/dracenos-dauginimo-auginimo-ir-pritaikymo-paslaptys.d?id=63941778

In history of science college essay writer from harvard university in 1976